Vandens filtravimo sistemos sudarytos iš nemažiau kaip vienos oksidacinės talpos, ir nemažiau kaip vieno filtravimo korpuso.
Filtrai veikia natūraliu oksidacijos principu. Linijos pradžioje vanduo pateka į oksidacinę talpą (oksidatorių), kurioj yra difuzorius per kurį kompresorius periodiškai tiekia oksidacijos procesams reikalingą oro. Oras tiekiamas į sistemą proporcingai pratekėjusiam vandens kiekiu. Oksidatoriuje pradeda oksiduotis manganas, sieros vandenilis, amonis, bei geležis ir gamintis geležies hidroksido nuosėdos. Iš oksidatoriaus vanduo pateka į filtrą, kuriame toliau vyks geležies, mangano, bei amonio oksidacija ir pasigaminusių nuosėdų sulaikymas.
Filtre besikaupiančios geležies hidroksido ir mangano oksidų nuosėdos bei biomasė yra periodiškai šalinami plaunant filtrą atbuliniu vandens srautu. Plovimosi periodiškumas priklauso nuo įeinančio vandens kokybės.
Pramoninių sistemų darbo rėžimai būna keli: Pertraukiamo rėžimo, nepertraukiamo rėžimo (paralele).
Pertraukiamas rėžimas, sistema sudaryta iš oksidacinės talpos, bei vieno filtravimo korpuso. Filtras dirba užduotą laiko intervalą. Pabaigęs užduotą laiko intervalą, filtras pereina į prasiplovimo stadiją. Plovimosi stadijos metu, filtravimas nevyksta, sistema nedirba.
Nepertraukiamo (paralelinis) filtravimo rėžimas, sistema sudaryta iš vienos oksadacinės talpos, bei kelių filtravimo kolonų. Filtravimo kolonos pajungtos į sistemą lygiagrečiai, dirba į bendrą kolektorių. Filtrai plaunasi skirtingu metu, kad nenutraukti vandens filtravimo proceso.